NAUJIENOS

Institucinės globos pertvarka: pagalba vaikams ir neįgaliesiems

Vaikai ir neįgalieji turės būti globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje. „Jokie globos namai neatstos žmogui artimos aplinkos, šeimos ir buvimo bendruomenės dalimi. Todėl privalome padaryti viską, kad be tėvų likusiems arba riziką patiriantiems vaikams ir neįgaliesiems sudarytume tokias sąlygas,“ – Seime skaitytame pranešime apie Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pertvarka palies be tėvų likusius vaikus ir neįgaliuosius

Institucinės globos namų pertvarka orientuota į vaikus – likusius be tėvų globos, patiriančius riziką, turinčius proto, psichikos negalią – bei suaugusius neįgaliuosius, kurie turi proto, psichikos negalią.

Pertvarka leis sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje juo tinkamai pasirūpinti gebančioje šeimoje, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei – šeimai artimoje aplinkoje bendruomeniniuose globos namuose.

Žmonėms su proto ar psichikos negalia kuriamas ir plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas, kad kiekvienas pagal individualias galimybes turėtų sąlygas į maksimalų savarankiškumą, buvimą bendruomenės dalimi ir reikalingą pagalbą.

Didesnė pagalba vaikams

Siekiant užkirsti kelią vaikų patekimui į institucijas, atsirado globos centrai ir budintys globotojai, kurie gali priimti vaiką patiriantį riziką, likusį be tėvų globos į šeimą.

Budintis globėjas yra ne globojantis, bet prižiūrintis vaikus, su juo nesusijusius giminystės ryšiais, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Įstatyminis vaiko atstovas – globos centras.

Globos centras perduoda likusį be tėvų globos, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Globos centro funkcijas Lietuvoje vykdo 58 įstaigos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia 177 budintys globotojai, globojantys 346 vaikus.

Taip pat jau yra atsisakyta socialinės rizikos šeimų sąrašų, stigmatizavusių šeimas. Darbui su šeima įvesta atvejo vadyba. Tai reiškia, kad būtent atvejo vadybininkas įvertina pagalbos šeimai poreikį, kartu su šeimai bei kitais specialistai sudaro pagalbos planą.

Atsisakoma institucinių globos namų, o vietoje jų kuriami bendruomeniniai. Su reikiama priežiūra bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai ir jaunuoliai gyvena visuomenėje, mokosi savarankiškumo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 bendruomeninių vaikų globos namų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso globojami 8405 vaikai:

  • 177 budintys globotojai globoja 346 vaikus,
  • šeimoje globojamas 5361 vaikas;
  • šeimynose globojama 414 vaikų;
  • 80 bendruomeninių namų globojama 618 vaikų;
  • 97 institucinėse globos įstaigose globojama 1666 vaikai.

Bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems

Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Jis apima paslaugas į namus – yra daugiau kaip 3 300 paslaugų gavėjų ir dienos centrus, kurių paslaugas gauna 17 300 žmonių, trumpalaikę „laikino atokvėpio paslaugą“, savarankiško ir grupinio gyvenimo namus.

Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas – be bendrųjų socialinių paslaugų – šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų.

Dar viena svarbi naujovė – vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas. Tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, kuri padeda įgalinti žmogaus savarankiškumą ir užtikrinti svarbiausias jo gyvybines veiklos funkcijas, tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai ir aplinka.

Pertvarkos pokytis

Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 4121.

Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma, kad vaikai negalės patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžias globos institucijas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nebepriimti naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.

Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ką daryti, jei vienas iš tėvų kitam neleidžia matytis su vaiku?

Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.

Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą. Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktinius duomenis galima nesunkiai rasti Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 

Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.

Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.  Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo  nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.

Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

 

 

 

Stiprinamas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir policijos bendradarbiavimas

Antradienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate aptartas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir policijos bendradarbiavimas.

Pasitarime aptartas bendradarbiavimas reaguojant į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, policijos komisariate vykdomos nepilnamečių apklausos ir kiti aktualūs klausimai, siekiant užtikrinti efektyvią vaiko teisių apsaugą Alytaus apskrityje.

Laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas Žaneta Abromaitienė apžvelgė situaciją apskrityje, pateikė statistinę informaciją. „Nuo liepos 1 d. skyriuje gauta virs 300 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 77 gauti policijos specialiuoju telefonu „budėtojų“ darbo metu. Reaguojant į gautus pranešimus  buvo pasirūpinta, kad 116 vaikų, kuriems buvo iškilusi grėsmė, patektų į saugią aplinką. Deja, teko kreiptis į teismą dėl leidimo paimti 42 vaikus iš jų atstovų, nustačius antrą grėsmės vaikams lygį. Teismo leidimai paimti vaikus buvo išduoti, dėl paskutinių 2-jų vaikų teismo sprendimo dar laukiame“, – susitikime pristatė Ž. Abromaitienė. Pasak jos, grėsmės lygis vaikams buvo vertintas kvalifikuotai ir priimti tuo metu geriausiai vaiko interesus atitinkantys sprendimai.    

Pasitarime dalyvavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius, Operatyvinio valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas, Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Juozas Pečiulis, Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, kiti pareigūnai, Lazdijų, Druskininkų policijos komisariatų atstovai. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui taip pat atstovavo ir įžvalgomis dalinosi skyriaus patarėjos Agnė Malakauskaitė (Alytaus mieste), Renata Kruk (Alytaus raj.), Daiva Gorochovenkienė (Lazdijų raj.), Aušra Bačinskienė (Varėnos raj.), Vaiva Kirkauskienė (Druskininkuose), skyriaus vyriausieji specialistai (budėtojai).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius pasitarimo dalyvius kvietė aptarti, kaip sekasi startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai kelti problemas, jei tokių pasitaiko, ir drąsiai ieškoti sprendimo būdų.  

Operatyvinio valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas pritardamas kolegai kvietė diskutuoti, teikti pasiūlymus dėl bendros veiklos.

Savo pastebėjimais pasidalino vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos, kurių nuomone, bendradarbiaujant su pareigūnais problemų nekilo.

Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai akcentavo, kad skyriaus specialistai kviečiami į apklausas atvyksta, sunkiau suderinti psichologų dalyvavimą apklausose. Skyriaus vyriausieji specialistai (budintys vaiko teisių apsaugos specialistai) padėkojo pareigūnams už informatyviai pateikiamą informaciją prieš vykstant į įvykio vietą, paslaugų bendradarbiavimą kartais tenkant ieškoti įvykio vietos adreso, už pagalbą pristatant vaikus į saugią aplinką, kuomet reikia vienu metu pasirūpinti keletu vaikų.

„Džiugu, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir vaiko teisių apsaugos skyriaus bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Kadangi bendraujant, tariantis galima pasiekti dar didesnio efektyvumo, nutarta periodiškai organizuoti pareigūnų ir skyriaus specialistų pasitarimus“, – sako Ž. Abromaitienė.

Skuodo rajone siekiama glaudaus institucijų bendradarbiavimo vykdant vaiko teisių apsaugą

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Skuodo rajone atstovai dalyvavo susitikime su atvejo vadybininkais ir ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais. Susitikimas vyko Skuodo savivaldybėje.

Pasitarime dalyvavo Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro atvejo vadybos specialistai, savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai bei atvejo vadybininkai.

Pasak Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Skuodo rajono savivaldybėje Zitos Lenkienės, pasitarime buvo aptarti aktualūs klausimai bei darbo organizavimo pasikeitimai: „Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui Skuodo so­cia­li­nių pa­slau­gų šeimai cen­tras įga­liotas vyk­dy­ti at­ve­jo va­dy­bos funk­ci­jas, ko­or­di­nuo­ti at­ve­jo va­dy­bos pro­ce­sus ir teik­ti pa­slau­gas šei­moms. Susitikimo metu kalbėta apie pasikeitimus ir jų įgyvendinimą.“

Pasitarimo metu vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone patarėja pateikė informaciją apie pasikeitimus ir apie veiklą, kurią vykdo nuo šių metų liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tapusi centralizuota institucija. 

Anot patarėjos Z. Lenkienės susitikime siekta bendradarbiavimo: „Pasitarime kalbėjome apie tai, kaip pasiekti kuo efektyvesnio bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje, diskutavome apie bendradarbiavimo tvarką, analizavome konkrečius atvejus bei geriausius pagalbos vaikams ir šeimoms būdus.“

Utenos apskrityje – platesnis žvilgsnis į pagalbos šeimai galimybes

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius organizavo pasitarimą su Utenos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Utenos socialinių paslaugų centro, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro bei savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistais.

Pasitarimo metu Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė ir patarėja Utenos rajone Gailutė Blažienė pateikė informaciją apie bendradarbiavimą tarp atskirų institucijų siekiant įgyvendinti vaiko teisių apsaugos pertvarkos pokyčius nuo šių metų liepos 1 d.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Gaigalienės, pasitarimo metu daug diskusijų kilo analizuojant atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininko funkcijas organizuojant pagalbą institucijoje globojamam vaikui, taip pat vaikui, kuris patyrė žalą įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą.

„Susitikimo metu atsakant į atvejo vadybininkų klausimus buvo raginama ieškoti įvairesnių pagalbos priemonių vaiko įstatyminiams atstovams, įvairesnių paslaugų, tai yra ir mediatoriaus, ir psichologo, ir pagalbos grupių, bendruomenės narių, vaiko bei šeimos artimojo rato asmenų pagalbos siekiant asmenims padėti išspręsti įvairias problemas, kurios turi įtakos vaiko teisių pažeidimams“, - sako vedėja I. Gaigalienė.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, akcentuota, jog kiekvienas atskiras galimo vaiko teisių pažeidimo atvejis nuodugniai analizuojamas: „Kiekvienu konkrečiu atveju organizuojama pagalba vaikui ir jo įstatyminiams atstovams. Stengiamasi, kad jiems būtų padėta įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.“

Pasitarime dalyvavę atvejo vadybininkai, anot I. Gaigalienės, pritarė, kad nuo liepos 1 d., dirbant pagal naujai funkcionuojančią sistemą, reikia žymiai plačiau gebėti parinkti pagalbos priemones vaikui bei jo įstatyminiams atstovams, kadangi vaikai patiria žalą labai įvairiose situacijose. 

Savivaldybėje dirbantys specialistai paraginti vaikams, kurių globėjai yra institucija, į atvejo vadybos procesą žiūrėti plačiau parenkant tinkamiausią specialistą organizuojant pagalbą vaikui.

Pristatant mobilią komandą, I. Gaigalienės teigimu, buvo plačiau paaiškinta, kad tai paslauga, kurią profesionalūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM specialistai teikia 14 d. vaiko tėvams (įtėviams), kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos, kai šeima išgyvena krizę. Akcentuota, jog ši paslauga yra labai reikalinga ir veiksminga. 

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su NVO – apie budinčių globotojų situaciją mieste

Pirmadienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ kolektyvu diskutuota apie budinčių globotojų situaciją Kaune, jų rengimą.

„Su „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ atstovėmis daug kalbėjome apie tai, kokio amžiaus vaikams labiausiai trūksta globotojų. Akcentavome, kad reikia ieškoti šeimų, kurios imtų globoti ne tik iki 10 metų amžiaus vaikus, bet ir paauglius, neįgalius vaikus“, – pasakoja Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Daiva Porutienė.

Nevyriausybinės organizacijos atstovių teigimu, planuojama Kauno apskrityje paruošti 8 globotojų šeimas, kurios vaikus pas save į šeimą priimtų planuotai.

Vaiko teisių apsaugos specialistai atkreipė dėmesį, kad Kauno mieste iš šeimos paimti vaikai nėra vežami į ligoninę (nebent serga), o apgyvendinami budinčių globotojų šeimoje ar Vaikų gerovės centre „Pastogė“.

Numatoma, kad VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriumi, tad susitikimas organizuotas siekiant pasidalinti aktualia informacija vaiko teisių apsaugos, globos srityse.

 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Kviečiame visus kuo plačiau dalytis! (vaizdo klipas)

Kas bendro tarp grupės „The Beatles“ nario, gitaristo, dainų kūrėjo, aktorius Džono Lenono, JAV verslo magnato ir išradėjo, vieno „Apple“ kompanijos įkūrėjų Styvo Džobso, vienos įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, aktorės Merilin Monro ir pirmojo demokratiškai išrinkto Pietų Afrikos Respublikos prezidento, apdovanoto Nobelio taikos premija Nelsono Mandelos? Visi jie buvo įvaikinti. Dėl jų pasaulis tapo gražesnis. Priimkime vaikus į savo šeimas. Vaikų namus palikime praeityje. Kviečiame visus kuo plačiau dalytis žinia:

 

 

Padėkite vaikams sunkiu momentu – tapkite budinčiu globotoju (vaizdo klipas)

Kasmet keli šimtai vaikų patenka į krizines situacijas savo šeimose. Padėkite vaikui sunkiu metu - tapkite budinčiu globotoju. Budintis globotojas - tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Kviečiame žiūrėti ir dalintis budinčiais globotojais tapti kviečiančiu vaizdo klipu:

Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą (vaizdo klipas)

Nuo liepos 1 d. pradėjus veikti naujai, mažųjų Lietuvos piliečių interesus labiau apsaugančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „YouTube“ paskyroje galite pamatyti tarnybos klipą:

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus, formuojama tokia pati teisės taikymo praktika, vykdomi vieningi, aiškūs ir konkretūs veiksmai atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje. Skaityti daugiau

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X